Už Grigiškių užtvankos Vokės upė yra labai srauni ir akmenuota, tad jau daugiau nei 50 metų čia rengiamos baidarių slalomo varžybos. Deja, šiais laikais jau nebe taip dažnai kaip kadaise… Toliau, palei Vokės vagą, pasieksite buvusios vaikų stovyklos teritoriją ir Vokės – Neries upių santaką. Šiose apylinkėse archeologinė žvalgomoji ekspedicija dar 1950 metais rado 18 pilkapių, datuojamų IX – XI a.
Kitoje Vokės upės pusėje prasideda buvęs Kauno Vokės kaimas, dabar tapęs Grigiškių miesto dalimi. XVIII a. kaimas priklausė Trakų benediktinams, jame buvo gausu pakelės užeigų, lentpjūvė ir vandens malūnas. Beje, pastaraisiais dviem statiniais naudojosi ir Grigiškių įkūrėjas G. Kurecas.
Anot senųjų vietos gyventojų, čia buvo įkurta pirmoji Grigiškių apylinkėse keturmetė mokykla. Žinoma, kad ji tarpukariu veikė viename iš gyvenamųjų namų, bet kuriais metais buvo įkurta, tiksliai nežinoma.
Nemažą įtaką Grigiškių plėtrai padarė ir šalia besidriekiąs vienas seniausių Lietuvos kelių, jungęs Vilnių ir Kauną. XIV a. kelias jau puikiai žinomas kaip sauskelis – tarptautiniam pašto ryšiui palaikyti. Tad jau anais laikais visi vilniečiai ar miesto svečiai prieš patekdami į Vilnių ar iškeliaudami iš jo turėjo pravažiuoti šias vaizdingas vietas. Žinoma, kad kelias iš Vilniaus kilo į Panerių kalną, o vėliau pro dabartines Grigiškes ir Kauno Vokę vingiavo Rykantų link ir tolyn pro Vievį bei Žiežmarius į Kauną. Tiesa, senieji keliai būdavo be kietos dangos, tad esant blogam orui jie tapdavo nepravažiuojami, bet problemišką susiekimą sausuma kompensuodavo vandens keliai, todėl netoliese esanti Neries upė buvo tiesiog nepakeičiama.
Kauno Vokės gatvėje išlikusi senojo kelio atkarpa. Vietos gyventojai mėgsta ją vadinti Napoleono keliu. Nors Napoleono kariuomenė neabejotinai ėjo per šias vietas (ir smarkiai jas nuniokojo), bet kelias yra gerokai jaunesnis. Šis kelias, vadinamas „trilinka“, išgrįstas 1938-1939 metais keturkampėmis skaldytų akmenų ir betono plytelėmis. Plytelės buvo gaminamos visai netoliese – toje vietoje, kur šiandien yra Grigiškių stadionas.
Žmonės kalba, kad sunkiaisiais 1990-siais prie aukšto tilto (per Vokės upę), kuriuo eina greitkelis Vilnius – Kaunas, vyko nelegali prekyba tualetiniu popieriumi. Tai buvo sunkūs laikai: trūko kai kurių pirmo būtinumo prekių, atlyginimai darbuotojams vėlavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, didelė bedarbystė. Šiuo keliu riedėjo daug sunkvežimių, kurių vairuotojai sustodavo nusipirkti tuo metu deficitinio tualetinio popieriaus. Paklausa buvo tokia didelė, kad šioje vietoje kartais netgi susidarydavo automobilių spūstis, o kai kurie vairuotojai net nesuvaldydavo savo sunkiasvorės technikos ir nulėkdavo nuo šio tilto žemyn į Vokę…
Už Grigiškių užtvankos Vokės upė yra labai srauni ir akmenuota, tad jau daugiau nei 50 metų čia rengiamos baidarių slalomo varžybos. Deja, šiais laikais jau nebe taip dažnai kaip kadaise… Toliau, palei Vokės vagą, pasieksite buvusios vaikų stovyklos teritoriją ir Vokės – Neries upių santaką. Šiose apylinkėse archeologinė žvalgomoji ekspedicija dar 1950 metais rado 18 pilkapių, datuojamų IX – XI a.
Kitoje Vokės upės pusėje prasideda buvęs Kauno Vokės kaimas, dabar tapęs Grigiškių miesto dalimi. XVIII a. kaimas priklausė Trakų benediktinams, jame buvo gausu pakelės užeigų, lentpjūvė ir vandens malūnas. Beje, pastaraisiais dviem statiniais naudojosi ir Grigiškių įkūrėjas G. Kurecas.
Anot senųjų vietos gyventojų, čia buvo įkurta pirmoji Grigiškių apylinkėse keturmetė mokykla. Žinoma, kad ji tarpukariu veikė viename iš gyvenamųjų namų, bet kuriais metais buvo įkurta, tiksliai nežinoma.
Nemažą įtaką Grigiškių plėtrai padarė ir šalia besidriekiąs vienas seniausių Lietuvos kelių, jungęs Vilnių ir Kauną. XIV a. kelias jau puikiai žinomas kaip sauskelis – tarptautiniam pašto ryšiui palaikyti. Tad jau anais laikais visi vilniečiai ar miesto svečiai prieš patekdami į Vilnių ar iškeliaudami iš jo turėjo pravažiuoti šias vaizdingas vietas. Žinoma, kad kelias iš Vilniaus kilo į Panerių kalną, o vėliau pro dabartines Grigiškes ir Kauno Vokę vingiavo Rykantų link ir tolyn pro Vievį bei Žiežmarius į Kauną. Tiesa, senieji keliai būdavo be kietos dangos, tad esant blogam orui jie tapdavo nepravažiuojami, bet problemišką susiekimą sausuma kompensuodavo vandens keliai, todėl netoliese esanti Neries upė buvo tiesiog nepakeičiama.
Kauno Vokės gatvėje išlikusi senojo kelio atkarpa. Vietos gyventojai mėgsta ją vadinti Napoleono keliu. Nors Napoleono kariuomenė neabejotinai ėjo per šias vietas (ir smarkiai jas nuniokojo), bet kelias yra gerokai jaunesnis. Šis kelias, vadinamas „trilinka“, išgrįstas 1938-1939 metais keturkampėmis skaldytų akmenų ir betono plytelėmis. Plytelės buvo gaminamos visai netoliese – toje vietoje, kur šiandien yra Grigiškių stadionas.
Žmonės kalba, kad sunkiaisiais 1990-siais prie aukšto tilto (per Vokės upę), kuriuo eina greitkelis Vilnius – Kaunas, vyko nelegali prekyba tualetiniu popieriumi. Tai buvo sunkūs laikai: trūko kai kurių pirmo būtinumo prekių, atlyginimai darbuotojams vėlavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, didelė bedarbystė. Šiuo keliu riedėjo daug sunkvežimių, kurių vairuotojai sustodavo nusipirkti tuo metu deficitinio tualetinio popieriaus. Paklausa buvo tokia didelė, kad šioje vietoje kartais netgi susidarydavo automobilių spūstis, o kai kurie vairuotojai net nesuvaldydavo savo sunkiasvorės technikos ir nulėkdavo nuo šio tilto žemyn į Vokę…
Nuotraukų galerija
Patiko? Keliauk toliau!
Patiko? Keliauk toliau!
━━━━━━━━━━━━━━
Ankstesnė stotelė
← 2 STOTELĖ