Skip to content Skip to footer

Šešta stotelė – Pakelės kryžius

Gamyklai plečiantis bei daugėjant joje darbininkų, kurie atvykdavo iš įvairių Lietuvos (ir ne tik) teritorijų, 1948 m. pagal architekto P. Janulio projektą kitoje kelio Vilnius – Kaunas pusėje pradėta statyti didelė gyvenvietė. Pagal planą mūriniai vienaukščiai ir dviaukščiai namai su mansardomis imti statyti pagal Vokės upės tėkmę ir puslankiu atgręžti į Vilniaus – Kauno kelią. Prie kiekvieno namo, skatinant auginti gėlynus ir išsaugant senąsias pušis, buvo numatytas kelių arų kiemas ir ūkiniai pastatai. Beje, įdomu, jog miestelio planas vadinamas Grigiškio projektu, tad pavadinimas taip netyčiom galėjo būt ir dar kartą pakeistas į Grigiškę ar Grigiškį.

1950 m. pradžioje pirmieji gyventojai ėmė keltis į kitoje kelio pusėje įkurtus namus, į šią pusę buvo perkeltas ir gyvenvietės centras bei pagrindiniai pastatai. Pašto ir Vilniaus gatvės sankryžoje įsikūrė pašto skyrius, Mokyklos ir Pašto gatvių sankryžoje atsirado pirmasis lopšelis, Kovo 11-osios ir Mokyklos gatvių sankryžoje – ligoninė.

Kitoje Vokės upės pusėje, prie kelio į Lentvarį, 1954 metais prasidėjo vadinamosios medinės gyvenvietės statyba. Pirmieji nauji namai imti statyti Lentvario gatvėje – mediniai dvibučiai ir keturbučiai. Po dvejų metų Grigiškių popieriaus fabrike įvyko darbuotojų ir jų šeimų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta išplėsti statybas aplink Lentvario gatvę ir taip išspręsti darbininkų butų klausimą. Statybų vykdymas buvo pavestas pačiam fabriko darbuotojų kolektyvui ir nutarta, kad kiekvienas iš jų per metus šiose statybose atidirbs ne mažiau negu 30 dienų, o visas statybines medžiagas parūpins fabrikas. Namus buvo žadama paskirstyti pagal statybose išdirbtų valandų skaičių, bet prie statybų neatlygintinai prisidėjo ir tie darbuotojai, kurie jau turėjo savo gyvenamą plotą.

1958 m. Grigiškėms suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, o po penkerių metų čia jau gyveno apie 3 tūkstančius gyventojų ir buvo pastatyta 330 namų (269 iš jų buvo pastatyti per 1945-1962 metus).

Beje, daugiausiai žmonių Grigiškėse gyveno 1989 metais – 11610 gyventojų.

1960 metais sudarytas dar vienas naujas Grigiškių gyvenvietės išplėtimo planas ir ėmė rastis daugiabučiai mūriniai namai Kunigiškių, Vilniaus gatvėse. Tuo pat metu buvo patvirtintas generalinis Vilniaus plėtojimo planas, kuriame buvo numatyta, kad Grigiškės 2000 metais taps Vilniaus dalimi – taip ir atsitiko.

Vilniaus ir Mokyklos gatvių sankryžoje galima pamatyti 1991 metais liaudies meistro Prano Kiškio, tuo metu gyvenusio Grigiškėse, miesteliui padovanotą ąžuolinį pakelės kryžių. Jis ir šiandien tebesaugo ir laimina visus grigiškiečius bei atvykstančius svečius.

Žmonės kalba: kai neseniai buvo asfaltuojama Mokyklos gatvė, buvo rasta akmenimis grįsta senojo kelio atkarpa, deja, dalis kažkur negrįžtamai dingo, o dalis palaidota po naująja kelio danga. Gal ateities archeologams dar bus ko atrasti Grigiškėse?

Adresas:
Dalintis:
Grigiškių planas 1950 m.
Pakelės kryžiaus šventinimas, 1991 m.

Gamyklai plečiantis bei daugėjant joje darbininkų, kurie atvykdavo iš įvairių Lietuvos (ir ne tik) teritorijų, 1948 m. pagal architekto P. Janulio projektą kitoje kelio Vilnius – Kaunas pusėje pradėta statyti didelė gyvenvietė. Pagal planą mūriniai vienaukščiai ir dviaukščiai namai su mansardomis imti statyti pagal Vokės upės tėkmę ir puslankiu atgręžti į Vilniaus – Kauno kelią. Prie kiekvieno namo, skatinant auginti gėlynus ir išsaugant senąsias pušis, buvo numatytas kelių arų kiemas ir ūkiniai pastatai. Beje, įdomu, jog miestelio planas vadinamas Grigiškio projektu, tad pavadinimas taip netyčiom galėjo būt ir dar kartą pakeistas į Grigiškę ar Grigiškį.

1950 m. pradžioje pirmieji gyventojai ėmė keltis į kitoje kelio pusėje įkurtus namus, į šią pusę buvo perkeltas ir gyvenvietės centras bei pagrindiniai pastatai. Pašto ir Vilniaus gatvės sankryžoje įsikūrė pašto skyrius, Mokyklos ir Pašto gatvių sankryžoje atsirado pirmasis lopšelis, Kovo 11-osios ir Mokyklos gatvių sankryžoje – ligoninė.

Kitoje Vokės upės pusėje, prie kelio į Lentvarį, 1954 metais prasidėjo vadinamosios medinės gyvenvietės statyba. Pirmieji nauji namai imti statyti Lentvario gatvėje – mediniai dvibučiai ir keturbučiai. Po dvejų metų Grigiškių popieriaus fabrike įvyko darbuotojų ir jų šeimų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta išplėsti statybas aplink Lentvario gatvę ir taip išspręsti darbininkų butų klausimą. Statybų vykdymas buvo pavestas pačiam fabriko darbuotojų kolektyvui ir nutarta, kad kiekvienas iš jų per metus šiose statybose atidirbs ne mažiau negu 30 dienų, o visas statybines medžiagas parūpins fabrikas. Namus buvo žadama paskirstyti pagal statybose išdirbtų valandų skaičių, bet prie statybų neatlygintinai prisidėjo ir tie darbuotojai, kurie jau turėjo savo gyvenamą plotą.

1958 m. Grigiškėms suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, o po penkerių metų čia jau gyveno apie 3 tūkstančius gyventojų ir buvo pastatyta 330 namų (269 iš jų buvo pastatyti per 1945-1962 metus).

Beje, daugiausiai žmonių Grigiškėse gyveno 1989 metais – 11610 gyventojų.

1960 metais sudarytas dar vienas naujas Grigiškių gyvenvietės išplėtimo planas ir ėmė rastis daugiabučiai mūriniai namai Kunigiškių, Vilniaus gatvėse. Tuo pat metu buvo patvirtintas generalinis Vilniaus plėtojimo planas, kuriame buvo numatyta, kad Grigiškės 2000 metais taps Vilniaus dalimi – taip ir atsitiko.

Vilniaus ir Mokyklos gatvių sankryžoje galima pamatyti 1991 metais liaudies meistro Prano Kiškio, tuo metu gyvenusio Grigiškėse, miesteliui padovanotą ąžuolinį pakelės kryžių. Jis ir šiandien tebesaugo ir laimina visus grigiškiečius bei atvykstančius svečius.

Žmonės kalba: kai neseniai buvo asfaltuojama Mokyklos gatvė, buvo rasta akmenimis grįsta senojo kelio atkarpa, deja, dalis kažkur negrįžtamai dingo, o dalis palaidota po naująja kelio danga. Gal ateities archeologams dar bus ko atrasti Grigiškėse?

PAMATYK

Nuotraukų galerija

Patiko? Keliauk toliau!

Patiko? Keliauk toliau!

━━━━━━━━━━━━━━
Ankstesnė stotelė
← 5 STOTELĖ