Devinta stotelė – Afindevičiai ir Grigiškių paplūdimys

Senais laikais visos prie Vokės upės buvusios gyvenvietės vadintos vienu – Vokės – vardu. Žinoma, kad 1396 metais Vytautas Didysis prie Vokės apgyvendino totorių. Gautose žemėse statėsi smulkius sodybų tipo bajorkiemius. Afindevičiai – vienas iš tokių totorių kaimų. Pavadinimas kilo nuo turkiškos kilmės žodžio „efendi“, kuriuo kreipiamasi į aukšto rango asmenį. Žemes dabartinių Grigiškių teritorijoje Žygimantas Augustas XVI a. padovanojo dvare tarnavusiam totoriui vertėjui Afendejui, Barašo sūnui. Šį dovanojimo faktą mini Lietuvos metrikų knygos. Jau nuo Vytauto laikų, saugant sostinės prieigas, buvo priimta totorius apgyvendinti Vilniaus apylinkėse prie pagrindinių LDK kelių, kuriuos taisė ir prižiūrėjo totoriai. Šios etninės grupės atstovai dažniausiai vertėsi daržininkyste bei amatais, vežikavimu ir atliko laiškininko pareigas. XX amžiuje Afindevičių kaimas dar driekėsi nuo dabartinės Afindevičių gatvės iki Grigiškių Šventosios  Dvasios bažnyčios, bet dabar beliko tik nedidelė gatvė palei Vokės upės krantą.

Senuose žemėlapiuose Grigiškių teritorijoje pažymėtas ir dar vienas totorių bei žydų apgyvendintas kaimas – Totorinė, buvęs prie Vilniaus kelio. XIX amžiaus viduryje poetas ir rašytojas V. Sirokomlė rašo: „O štai ir Tatarkos karčema – privilegijuota žydų vežikų, vykstančių į Kauną ar iš Kauno, stotelė. Geras šulinys arkliams pagirdyti, išilgai kelio išrikiuotos kelios ėdžios ant sukryžmintų ožių rodo, kokia šios vietos paskirtis. Šeimininkas – patriarchališkai santūrus žilabarzdis žydas – vietinių vežikų gerbiamas asmuo. Gausi čia patogią nakvynę, pasišersi arklius, sužinosi įvairių naujienų, kurias vieni vežikai čia atvežė, o kiti išvežios į kitas šalis. Nežinau, ar nors vienas žydų vežikas ryšis aplenkti Tatarką ir nesustos čia ilgesniam ar trumpesniam laikui nors arklių pagirdyti ar pypkės surūkyti ir persimesti vienu kitu žodžiu su šeimininku. Tatarkos karčemos pavadinimas primena totorius. Esame jiems priklausančiose Vokės apylinkėse.“ Iš pastarojo kaimo liko tiktai obelų sodas šalia Jaunimo skersgatvio.

Prieš 40-50 metų bene svarbiausias metų renginys Grigiškėse buvo rudens sporto šventė – žymioji spartakiada. Jos metu komandos varžydavosi įvairiose estafetėse, rengdavo rimtas bėgimo, sunkumų kilnojimo, dviratininkų, krepšinio, futbolo ir net motobolo varžybas. Vykdavo netgi jojimo su kliūtimis lenktynės. Šventė šurmuliuodavo Kadriškių gatvėje esančiame stadione. Per sporto šventės atidarymą buvo kviečiami muzikantai, organizuojami šokiai, susirinkusius sveikino ir stebino danguje pasirodydavę parašiutininkai ar akrobatinio skraidymo asai. Žiemą sporto entuziastai rinkdavosi į slidinėjimo, orientavimosi ar ledo ritulio varžybas, buvo rengiamos automėgėjų lenktynės miške įrengtoje trasoje.

Šiandien graži rudeninė sportinė šventė vėl atgaivinta ir jau kelinti metai rengiama naujai įrengtoje – Grigiškių poilsio ir paplūdimio – zonoje.

Žmonės kalba, kad kairėje pusėje nuo poilsio zonos esantis žalias medinukas gali būti seniausias Grigiškių namas. Nors kiti teigia, kad seniausiu turėtų būti laikomas prie Šv. Dvasios koplyčios esantis raudonas medinukas. Karšti ginčai vyksta iki šiol…