Vokė (Wake, Waka) yra svarbi Grigiškių upė, ji minima jau XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Manoma, kad upės pavadinimas kilo nuo žodžių voktis, vokti, t. y. „valyti, nuimti javus, tvarkyti“. Vokė išteka iš Papio ežero, esančio Baltosios Vokės durpyne ir už 36 kilometrų įteka į Nerį. Vokė, nors trumpa ir teka per keletą gyvenviečių, išlieka pakankamai „laukinė“.
Tad nenuostabu, kad tai įvertinęs G. Kurecas sumanė šioje vietoje pastatyti popieriaus fabriką, kuriam elektrą gamintų šios upės vanduo. Fabriko ir Grigiškių gyvenvietės pradžia galima laikyti pirmosios 12 metrų aukščio užtvankos statybas ir mažojo 500 metrų ilgio kanalo kasimą, kuris prasidėjo 1922-1924 metais būtent šioje vietoje.
Tiesa, 1928 metais reikalaudami didesnių atlyginimų fabriko darbuotojai surengė kelis streikus, vieno metu pakėlė užtvankos sklendes ir nuleido vandenį. Juos sutramdė tik iš Vilniaus iškviesta policija. Incidento metu viena darbininkė buvo apsvaiginta policininko karabino buožės smūgiu, įkrito į upę ir vos nenuskendo, bet buvo išgelbėta bendradarbių.
Beje, būtent šioje vietoje prieš keletą dešimtmečių (kai upė dar buvo prižiūrima ir ne tokia užpelkėjusi) buvo rengiamos ir grigiškiečių plaukimo varžybos, o dabar speiguotomis žiemomis savanoriai čia paruošia čiuožti ir ledo rituliui skirtą aikštelę.
Nuo užtvankos paėjėjus žemyn, upės šlaite yra geriamo vandens šaltinėlis. Šalia esantis „Pelėdžiuko“ darželis yra šiuo metu seniausias Grigiškėse veikiantis lopšelis-darželis, iš dviejų pusių apsuptas upės ir su teritorijoje augančiomis pušimis, kuriose įsikūrusios voveraitės neretai džiugina šio darželio auklėtinius.
Žmonės kalba, jog seniau tiltelis per užtvanką buvęs medinis, o Antrojo pasaulinio karo metais per jį važiavęs sunkvežimis, prikrautas sprogmenų ar apvirto, ar tiltelis neišlaikė ir automobilis nėrė vandenin. Teigiama, kad ir šiandien upėje po užtvanka dar galima rasti senų sprogmenų. Tai ne tik kalbos: 2000-ųjų pradžioje, už užtvankos besimaudę vaikai rado vieną sprogmenį ir nusinešė į namus, norėję jį perpjauti ir nunešti į metalo supirktuvę. Laimei, suaugusieji pamatę šį vaikų sumanymą iškvietė išminuotuojus, o dalis Sodų gatvės netgi buvo evakuota keletui valandų.
Vokė (Wake, Waka) yra svarbi Grigiškių upė, ji minima jau XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Manoma, kad upės pavadinimas kilo nuo žodžių voktis, vokti, t. y. „valyti, nuimti javus, tvarkyti“. Vokė išteka iš Papio ežero, esančio Baltosios Vokės durpyne ir už 36 kilometrų įteka į Nerį. Vokė, nors trumpa ir teka per keletą gyvenviečių, išlieka pakankamai „laukinė“.
Tad nenuostabu, kad tai įvertinęs G. Kurecas sumanė šioje vietoje pastatyti popieriaus fabriką, kuriam elektrą gamintų šios upės vanduo. Fabriko ir Grigiškių gyvenvietės pradžia galima laikyti pirmosios 12 metrų aukščio užtvankos statybas ir mažojo 500 metrų ilgio kanalo kasimą, kuris prasidėjo 1922-1924 metais būtent šioje vietoje.
Tiesa, 1928 metais reikalaudami didesnių atlyginimų fabriko darbuotojai surengė kelis streikus, vieno metu pakėlė užtvankos sklendes ir nuleido vandenį. Juos sutramdė tik iš Vilniaus iškviesta policija. Incidento metu viena darbininkė buvo apsvaiginta policininko karabino buožės smūgiu, įkrito į upę ir vos nenuskendo, bet buvo išgelbėta bendradarbių.
Beje, būtent šioje vietoje prieš keletą dešimtmečių (kai upė dar buvo prižiūrima ir ne tokia užpelkėjusi) buvo rengiamos ir grigiškiečių plaukimo varžybos, o dabar speiguotomis žiemomis savanoriai čia paruošia čiuožti ir ledo rituliui skirtą aikštelę.
Nuo užtvankos paėjėjus žemyn, upės šlaite yra geriamo vandens šaltinėlis. Šalia esantis „Pelėdžiuko“ darželis yra šiuo metu seniausias Grigiškėse veikiantis lopšelis-darželis, iš dviejų pusių apsuptas upės ir su teritorijoje augančiomis pušimis, kuriose įsikūrusios voveraitės neretai džiugina šio darželio auklėtinius.
Žmonės kalba, jog seniau tiltelis per užtvanką buvęs medinis, o Antrojo pasaulinio karo metais per jį važiavęs sunkvežimis, prikrautas sprogmenų ar apvirto, ar tiltelis neišlaikė ir automobilis nėrė vandenin. Teigiama, kad ir šiandien upėje po užtvanka dar galima rasti senų sprogmenų. Tai ne tik kalbos: 2000-ųjų pradžioje, už užtvankos besimaudę vaikai rado vieną sprogmenį ir nusinešė į namus, norėję jį perpjauti ir nunešti į metalo supirktuvę. Laimei, suaugusieji pamatę šį vaikų sumanymą iškvietė išminuotuojus, o dalis Sodų gatvės netgi buvo evakuota keletui valandų.
Nuotraukų galerija
Patiko? Keliauk toliau!
Patiko? Keliauk toliau!
━━━━━━━━━━━━━━
Ankstesnė stotelė
← 1 STOTELĖ