Pažvelkime į jos simbolius ir spalvas. Visa ši kompozicija yra klasikinis „Giminės medžio“ (soy terak) atvaizdas, simbolizuojantis šeimos liniją, jos galybę ir tęstinumą.
Kompozicija prasideda nuo stilizuoto geltono indo – vazos, simbolizuojančios šeimos šaknis, stabilumą, namų židinį ir visos giminės pagrindą. Visas medis išauga būtent iš šio stabilaus pagrindo.
Centrinėje dalyje atsiskleidžia šeimos ir jos tarpusavio ryšių simbolika. Didysis geltonas „klevo“ lapas simbolizuoja vyrą, šeimos galvą, stiprybę, ištvermę ir stabilumą. Žemiau jo pilkos šakos sudaro ryškią širdies formą – meilės, vienybės ir šeimos harmonijos simbolį, jungiantį šaknis su pagrindiniu medžio kamienu.
Rožiniai ir mėlyni pumpurai širdelės viduje simbolizuoja vaikus arba būsimą kartą, augančią iš meilės ir vienybės. Taip centrinėje freskos dalyje susijungia pagrindiniai šeimos simboliai – šaknys, meilė, šeimos stiprybė ir ateities karta.
Šoninės šakos ir žiedai
Šoninės šakos, vedančios į viršų, simbolizuoja naujas giminės šeimas ir jų klestėjimą. Didieji šoniniai žiedai – mėlynos ir violetinės spalvos – yra moteriškumo, motinos ir vaisingumo simbolis.
Jų dydis rodo šeimos klestėjimą, o simetriškas išdėstymas – harmoniją ir pusiausvyrą šeimoje. Spalvų kaita – viena gėlė turi mėlyną išorę ir violetinį vidų, kita – atvirkščiai – rodo dinamišką gyvenimo ratą.
Geltonosios tulpės
Geltonos tulpės, pavaizduotos apačioje šonuose ir viršuje, išskleidžiamos keliuose etapuose – pilnai pražydusios apačioje ir kylančios į viršų. Šis žiedas simbolizuoja jauną vyrą arba berniuką.
Tulpė asocijuojama su jaunyste, drąsa, veržlumu, dvasiniu tyrumu bei atgimimu. Tai yra vyriškas simbolis, kaip ir klevo lapas ar ąžuolas.
Smulkūs simboliai ir apsauga
Šakos yra pilnos gyvybės. Nedideli pusmėnulio formos elementai klevo lapo šonuose simbolizuoja apsaugą nuo blogos akies („nazar“), o kiti maži pumpurai – jaunas merginas ir tyrumą, naujas galimybes bei augimą.
Spalvų reikšmė
Žalias fonas simbolizuoja gamtą, vaisingumą, gyvybę ir augimą, taip pat tradiciškai siejamas su taika ir gerove. Mėlyni ir žali tonai atspindi dangų, Vokės vandenį ir žemės derlingumą, o šiltos spalvos akcentai – namų židinio šilumą.
Ornamentas – užkoduota kalba
Šie tradiciniai ornamentai yra ne tiesiog gražūs raštai – tai gili koduota kalba. Neatsitiktinai 2021 metais Krymo totorių ornamentas „Örnek“ buvo oficialiai įtrauktas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
UNESCO šį paveldą pripažino pasauline vertybe todėl, kad ši unikali simbolių sistema per daugybę šimtmečių, patyrusi tremtis ir persekiojimus, išsaugojo tautos savimonę, tradicinius amatus, šeimos kraitį ir gilią pagarbą gamtai bei žmogaus dvasiai.
Freska Totorinės skvere
Ši freska, nutapyta pagal senos Grigiškių totorės rankšluosčio raštą, yra galinga Giminės medžio malda, užkoduota simboliais. Ji vaizduoja stiprias šaknis (vaza), iš kurių išauga darni meile grįsta šeima (širdis), saugoma stiprios vyriškos lyderystės (klevas).
Ši šeima klesti (didieji žiedai), nuolat atsinaujina ir kyla į viršų su jaunatviška energija (tulpės), užtikrindama tęstinumą ir gerovę ateities kartoms.
Tai gyvas ir džiaugsmingas totorių kultūros pėdsakas Grigiškių erdvėje. Tai mūsų duoklė pasauliniam paveldui, priminimas apie čia gyvenusius žmones ir ženklas, kad Grigiškės saugo bei puoselėja pačias giliausias istorines šaknis.
Teksto autorė Angelina Zaleckaitė
Pažvelkime į jos simbolius ir spalvas. Visa ši kompozicija yra klasikinis „Giminės medžio“ (soy terak) atvaizdas, simbolizuojantis šeimos liniją, jos galybę ir tęstinumą.
Kompozicija prasideda nuo stilizuoto geltono indo – vazos, simbolizuojančios šeimos šaknis, stabilumą, namų židinį ir visos giminės pagrindą. Visas medis išauga būtent iš šio stabilaus pagrindo.
Centrinėje dalyje atsiskleidžia šeimos ir jos tarpusavio ryšių simbolika. Didysis geltonas „klevo“ lapas simbolizuoja vyrą, šeimos galvą, stiprybę, ištvermę ir stabilumą. Žemiau jo pilkos šakos sudaro ryškią širdies formą – meilės, vienybės ir šeimos harmonijos simbolį, jungiantį šaknis su pagrindiniu medžio kamienu.
Rožiniai ir mėlyni pumpurai širdelės viduje simbolizuoja vaikus arba būsimą kartą, augančią iš meilės ir vienybės. Taip centrinėje freskos dalyje susijungia pagrindiniai šeimos simboliai – šaknys, meilė, šeimos stiprybė ir ateities karta.
Šoninės šakos ir žiedai
Šoninės šakos, vedančios į viršų, simbolizuoja naujas giminės šeimas ir jų klestėjimą. Didieji šoniniai žiedai – mėlynos ir violetinės spalvos – yra moteriškumo, motinos ir vaisingumo simbolis.
Jų dydis rodo šeimos klestėjimą, o simetriškas išdėstymas – harmoniją ir pusiausvyrą šeimoje. Spalvų kaita – viena gėlė turi mėlyną išorę ir violetinį vidų, kita – atvirkščiai – rodo dinamišką gyvenimo ratą.
Geltonosios tulpės
Geltonos tulpės, pavaizduotos apačioje šonuose ir viršuje, išskleidžiamos keliuose etapuose – pilnai pražydusios apačioje ir kylančios į viršų. Šis žiedas simbolizuoja jauną vyrą arba berniuką.
Tulpė asocijuojama su jaunyste, drąsa, veržlumu, dvasiniu tyrumu bei atgimimu. Tai yra vyriškas simbolis, kaip ir klevo lapas ar ąžuolas.
Smulkūs simboliai ir apsauga
Šakos yra pilnos gyvybės. Nedideli pusmėnulio formos elementai klevo lapo šonuose simbolizuoja apsaugą nuo blogos akies („nazar“), o kiti maži pumpurai – jaunas merginas ir tyrumą, naujas galimybes bei augimą.
Spalvų reikšmė
Žalias fonas simbolizuoja gamtą, vaisingumą, gyvybę ir augimą, taip pat tradiciškai siejamas su taika ir gerove. Mėlyni ir žali tonai atspindi dangų, Vokės vandenį ir žemės derlingumą, o šiltos spalvos akcentai – namų židinio šilumą.
Ornamentas – užkoduota kalba
Šie tradiciniai ornamentai yra ne tiesiog gražūs raštai – tai gili koduota kalba. Neatsitiktinai 2021 metais Krymo totorių ornamentas „Örnek“ buvo oficialiai įtrauktas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
UNESCO šį paveldą pripažino pasauline vertybe todėl, kad ši unikali simbolių sistema per daugybę šimtmečių, patyrusi tremtis ir persekiojimus, išsaugojo tautos savimonę, tradicinius amatus, šeimos kraitį ir gilią pagarbą gamtai bei žmogaus dvasiai.
Freska Totorinės skvere
Ši freska, nutapyta pagal senos Grigiškių totorės rankšluosčio raštą, yra galinga Giminės medžio malda, užkoduota simboliais. Ji vaizduoja stiprias šaknis (vaza), iš kurių išauga darni meile grįsta šeima (širdis), saugoma stiprios vyriškos lyderystės (klevas).
Ši šeima klesti (didieji žiedai), nuolat atsinaujina ir kyla į viršų su jaunatviška energija (tulpės), užtikrindama tęstinumą ir gerovę ateities kartoms.
Tai gyvas ir džiaugsmingas totorių kultūros pėdsakas Grigiškių erdvėje. Tai mūsų duoklė pasauliniam paveldui, priminimas apie čia gyvenusius žmones ir ženklas, kad Grigiškės saugo bei puoselėja pačias giliausias istorines šaknis.
Teksto autorė Angelina Zaleckaitė
